Prieš trisdešimt metų visuose koviniuose filmuose apie ateitį niekas nenorėdavo gaišti brangaus ekrano laiko nykioms gydymo scenoms. Todėl sužeisti mūsų herojai būdavo labai mikliai pagydomi „kietomis“ kompiuterinėmis ateities technologijomis. Kompiuteris per kelias minutes diagnozuodavo problemą, čia pat suleisdavo vaistų, atlikdavo operaciją ir Stalone ar Schwarzenegger vaidinamas herojus būdavo laisvas grįžti prie šaudymo, gaudymo ir kitų prasmingesnių veiklų.
Praktiškai visai, kaip dabar realybėje. Išskyrus, kad po apsilankymo „Angitia“ klinikoje nesiėmiau nieko šaudyti, bet pats gydymas tikrai priminė vaikystės filmus. Jei vis dar galvojate, kad rentgeno naudojimas stomatologijoje yra pažangu, galvokite iš naujo, nes „Angitia“ ir, tikriausiai, kitose tikrai moderniose dantų gydymo klinikose muziejiniai eksponatai nenaudojami.
Pas dantistus, arba kai sako odontologus, nesilankiau gal dešimt metų, jei ne daugiau. Kažkaip natūraliai turiu gerus dantis, niekad neskaudėdavo, o jei ir paskaudėdavo, tai greit praeidavo. Žodžiu, neidavau aš pas jokius dantistus. Bet prieš pora savaičių kai pradėjo nei iš šio, nei iš to skaudėti krūminį kas kart išgėrus kažko šalto, tai kažkaip nesmagu pradėjo darytis.
Iš pradžių paskambinau į polikliniką, kai sužinojau kokia eilė, atšoko fantazija. Nelabai dabar galiu laukti iki 2056-ųjų. OK, perdedu. Bet vis tiek eilė per didelė, visai kaip ir kaina. Paklausinėjau draugų, nei vienas neina į valstybinę. Pasijaučiau atsilikęs gyvenime. Trumpai tariant, keli rekomendavo po privačią kliniką, ir nusprendžiau išmėginti laimę su „Angitia“, nes ją rekomendavo draugelis iš Anglijos. Primečiau kad jei jau iš Anglijos čia skraido dėl dantų, tai turbūt bus gerai ir man. Logiška? Man irgi logiška.
Galvoju, apžiūrės burną, taip sakant, apžiūrėjimo būdu, daktaras įkišęs galvą su savo veidrodėliais, o jei klinika labai gera, tai gal dar rentgeno nuotrauką padarys. Bet, kaip sakiau, pasirodo, painiojau šiuolaikines odontologijos klinikas su muziejais. Dabar dantistė tik įkiša į burną prietaisiuką, ir rentgeno nuotraukas matai real time (realiu laiku) ekrane. Nereikia niekur eiti į atskirus kabinetus su siuntimu, laukti eilėje prie rentgeno, po to laukti, kol padarys nuotrauką, neštis ją atgal, ir taip toliau. Pasijaučiau kaip filme. Turbūt, nereik sakyti, kad gręžimas, gydymas ir plombavimas irgi skyrėsi nuo mano senovinio įsivaizdavimo, bet jaučiu, kad procedūros nusipelno atskiro įrašo.
Kai pradėjo gydyti, tai buvo išvis kosmosas. Bet tam kartui užteks parašyti ir įspūdžius apie kompiuterinę diagnostiką, o apie gydymą vėliau, kai atbūsiu visus reikalingus apsilankymus. Kurių, beje, reikės penkis šimtus kartų mažiau, nei reikėtų senoviniais laikais pas valstybinius gydytojus. Ne šiaip sau tos eilės ilgos; turbūt, daliai pacientų ten tebetęsia danties gydymą, pradėtą dar Smetonos laikais, nes kas jau neturi pabaigos – tai valdiškas dantų gydymas.