Storytelling versle – kaip tai įmanoma
Keturiolikmetis tėvus tiesiog pritrenkė savo svajonėmis: noriu būti kunigu.
– Kunigu? Tikrai?! Kaip? Juk tu net sekmadieniais į bažnyčią nevaikštai! – akis išpūtusi stebėjosi jo mama. Sūnaus pasvarstymai apie ateities planus ir gyvenimo kelią jos tikrai nenudžiugino. Tą kartą ji nutraukė ši absurdišką pokalbį ir nusprendė duoti laiko mintims susigulėti galvoje. Tiek savoje, tiek sūnelio…
Po metų ji vėl paklausė jau penkiolikamečio sūnaus – kuo nori būti ateityje. Šį kartą jis buvo pasiruošęs…
– Noriu keisti tikėjimą ir tapti pastoriumi. Taip, evangelikų liuteronų kunigu. Priežastys akivaizdžios – noriu turėti šeimą, juk katalikų kunigai negali turėti žmonos ir vaikų.
– Ar visai pablūdai, vaikeli?! – mama buvo dar labiau šokiruota. – Kodėl???
– Noriu mokytis Klaipėdos Universitete, Teologijos fakultete. Ten mokosi ne tik vaikinai, bet ir merginos. Iš mūsų mokyklos ten įstojo mergina… Papasakojo, kad jie ten mokosi daug kalbų, taip pat ir anglų bei vokiečių. Labai noriu išmokti anglų kalbą ir gauti perspektyvią profesiją…
– Tai viskas dėl anglų kalbos? O kas mokykloje tau sekasi labiausiai? Ką tu mėgsti veikti?
– Rašyti…
– O gal nori tapti žurnalistu? Išmoksi ne tik anglų kalbos, bet ir rašyti…
****
1997 metų vasarą, vakare grįžęs iš laukų visą dieną grėbęs šieną, sužinojau gerą naujieną: įstojau į VU Žurnalistikos institutą 14 numeriu į valstybės finansuojamą vietą. Vaikinui iš kaimo tai buvo neįsivaizduojamas pasiekimas, juo labiau, kad namo išsiunčiau 8 kitus žmones, norėjusius tapti žurnalistais… Konkursai tais laikais buvo itin dideli – 9 į vieną vietą. Taip prasidėjo mano rašytojo karjera…
Tai mano gyvenimo istorija. Ji gal šiek tiek pagražinta, nes kai pasakoji ją 175 kartą, nebeatsimeni, kuri versija yra tikroji, o kuri – ta, kurios klausėsi labiausiai.
Istorijų pasakojimas – natūralus kiekvieno žmogaus sugebėjimas. Tik ar jis buvo tinkamai tobulinamas? Mano istorijų pasakojimo sugebėjimus tobulino geriausi žurnalistikos specialistai ir VU Filologijos fakulteto dėstytojai. Bendrąjį išsilavinimą padėjo gauti geriausi dėstytojai iš Istorijos ir Komunikacijos fakulteto. Aš net į fizikos paskaitą užsirašiau, kuri buvo dėstoma specialiai filologijos studentams – be formulių ir skaičiavimų. Tik tos istorijos atrodė visiškai kitaip, nei ši, kurią skaitėte anksčiau.
Dabar pereikime prie kito klausimo:
Ar galima istorijų pasakojimą panaudoti versle?
Lietuvoje istorijų pasakojimas apsiriboja prezentacijomis. Verslo atstovas atsistoja prieš minią žmonių ir pasakoja, rodo skaidres. Prieš tai jis peržiūri dešimtis geriausių TED prezentacijų, pasiskaito viešo kalbėjimo patarimų, NLP teorijos ir daugybę motyvacinių straipsnių, kuriuose kartojama: nebijok auditorijos, valdyk ją…
Raštiškai parašytų istorijų Lietuvos internete yra labai mažai. Kodėl? Tikrai ne todėl, kad nėra tokias istorijas kuriančių žmonių… Priežastys kelios:
- Verslai gyvena gana trumpai, kad jaustųsi verti pasakoti savo istorijas;
- Kuklumas ima viršų: gal tiesiog nereikia pasakoti savo patirties – išjuoks… Juk nesolidu…
- Noriu prisistatyti taip, kaip visi. Jokių pasakėlių prieš miegą nereikia!
- Bijau atrodyti nerimtai…
- Kas gi skaito tą „Apie mus“ puslapį? Neverta dėl jo stengtis…
Reiktų dar priežasčių? O jų tikrai nemažai… Tiksliau išsisukinėjimų, o ne argumentuotų priežasčių.
Pasirodo, istoriją galima papasakoti apie kiekvieną verslą.
Jonas labai norėjo tapti lenktynininku. Bet kartą važiuodamas motociklu jis padarė lemtingą klaidą. Reanimacija, 7 kaulų lūžiai, nesuskaičiuojama daugybė siūlių… 3 mėnesiai ligoninėje, dar 6 mėnesiai reabilitacijos klinikose ir sanatorijose. Metai buvo išmesti iš gyvenimo. Kaip ir svajonė. Jonas nebenorėjo su niekuo bendrauti, nors kalbėdamas apie motociklus visada jautė jėgų antplūdį. Net ir sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Tada Jonas ėmėsi savo svajonės. Apibėgo aplinką ją ir pasibeldė į jos duris iš kitos pusės…
Dabar „Jono autoservisas” kiekvieną mėnesį paruošia grubiems Lietuvos ir užsienio šalių keliams dešimtis motociklų. Jonas į darbą viename iš penkių savo autoservisų važiuoja elektriniu paspirtuku – žmona neleido sėsti už „britvos“ vairo… Į kitame mieste esantį servisą Jonas važiuoja savo dideliu BMW Motorrad motociklu. Bet tai dar ne viskas! Jono vyresnysis sūnus nuolatos dalyvauja vaikų motokrosuose su savo geriausiu enduro motociklu.
Taip, Jonas vairuoja ir automobilius. Jis juk trijų vaikų tėtis. Būkime realistai, motociklu visų vaikų į mokyklas ir darželius neišvežiosi… 😉
Ar norėtumėte, kad panašiai atrodytų ir jūsų interneto puslapio tekstas apie jūsų verslą. Reikia tik pasukti galvą, užduoti keletą taiklių klausimų ir šiek tiek pagražinus viską surašyti į įdomią ir pamokančią istoriją, kuri visada baigiasi tuo pačiu: verslas dirba pelningai, plečiasi, daugybė patenkintų klientų, naujos rinkos ir galimybės.
Štai jums ir istorijos versle. Pabandykite – gal atsiras koks direktorius, kuri patvirtins tokį tekstą. Tada galėsite visiems rodyti savo darbų sąraše ir sakyti – štai kokias „pasakėles“ galiu rašyti.