Esu pikta kaip velnias, žiežula ir demonas, ką tik išlipęs iš po žemių. Su emigracija neturiu nieko bendro, bet banke šiuo klausimu teko šmaikščiai padiskutuoti su darbuotoja apie emigranto duoną pasirinkusių tautiečių diskriminavimą arba dvigubas žaidimo taisykles, nustatytas komercinių bankų.
Sutarties forma
Straipsnių ciklas apie klajones po bankus tęsiasi. Pasirodo kreditai neišduodami arba išduodami prastesnėmis sąlygomis ne tik emigrantams, bet ir dirbantiems pagal kitokias veiklos formas, negu darbo sutartis. Žinoma, kreditai lengva ranka išduodami tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, nors rytoj, poryt jis gali ir netekti darbo. Tačiau kreditai paskolos išduodamos labai prastomis sąlygomis: dirbantiems pagal autorines sutartis, individualios veiklos pažymas, turintiems Individualias įmones, Mažąsias bendrijas. Visiems šiems žmonėms pigus kreditai praktiškai nepasiekiami, o kreditai be registracijos mokescio teikiami prastesnėmis sąlygomis.
Pradinis įnašas
Valstybė kovoja su emigracija kaip tik išmano. Turbūt todėl komerciniai bankai laikosi nuomonės, kad būsto kreditai teikiami tik emigrantams, turintiems mažiausiai 30 proc. pradinio įnašo. Kai tuo tarpu Lietuvoje dirbantiems kreditai internetu būstui teikiami, turint 15 proc. pradinio įnašo. Ar taip mes skatiname gyventojus likti Lietuvoje? Kodėl kreditai bedarbiams teikiami palankesnėmis sąlygomis, nei emigrantams?
Emigrantams įrodyti savo gaunamas pajamas sunkiai sekasi ir tokiu atveju, kuomet imami greiti kreditai arba sms kreditas, nors pirmas kreditas nemokamai.
Viskas dar sudėtingiau skamba, sužinant, kad Lietuvoje dirbantis asmuo kreiptis į kredito bendrovę dėl būsto paskolos gali tik išdirbęs nemažiau nei šešis mėnesius. Tuo tarpu emigrantui nekeisti darbovietės privalu metus, t.y. nepertraukiamai 12 mėnesių. Užtat jis galės pretenduoti į užsienietiškas (didesnes) palūkanas. Taigi, neretas emigrantas pasvarsto, o gal negrįžti, gal būstą pirkti svečioje šalyje? Ir paskaičiavus, susumavus, rezultatas nusveria ne Lietuvos vyriausybės kovos su emigracija programos naudai. Tai gal užteks?
Prancūzijoje, Danijoje nesvarbu pagal kokią juridinę formą tu moki mokesčius. Jeigu juos sąžiningai moki, gauni socialines garantijas. Tu gali įsigyti būstą, keliauti pas gydytoją ar laukti orios pensijos. O kaip Lietuvoje?