Nesvarbu, ar tai būtų šalta, drėgna žiema, ar šilta, drėgna vasara, tai ką ir kaip veikiame namuose gali lemti drėgmę patalpose ir pelėsių atsiradimą. Pelėsiai gali augti ant sienų, drabužių, knygų, žaislų ir net tokių idealiai lygių ir blizgančių paviršių kaip kompaktiniai diskai. Pelėsiai gali paversti vertingą turtą beverčiais daiktais, kurie tinkami tik išmetimui. Tačiau daug svarbesnis klausimas yra ne apie grožį, estetiką ar vertę. Svarbiau, ar pelėsiai kenkia mūsų sveikatai? Kokį poveikį pelėsis gali turėti žmogaus organizmui? Bet apie viską iš pradžių.
Kas yra pelėsiai?
Pelėsiai yra tam tikra grybelio forma, dar kitaip vadinami pelėsiniai grybai. Yra daug skirtingų pelėsių tipų, ir jie gali atsirasti tiek viduje, patalpose, tiek lauke.
Iš pelėsių susidaro sporos, kurios plinta sklandydamos ore. Pelėsių sporos yra visose patalpose. Užkirsti kelio sporų plitimui neįmanoma, ir jos gali išlikti gyvybingos net tokiomis sąlygomis, kai pats pelėsis negali augti. Pelėsių sporos atgyja ir suklesti drėgnoje ir šiltoje aplinkoje, todėl nusileidusios ant drėgnos vietos jos pradeda augti.
Pelėsiai gali augti ant įvairių paviršių, įskaitant audinį, popierių, medį, stiklą ir plastiką. Augdami jie gali suvirškinti medžiagą, ant kurios auga.
Pelėsių rūšys
Niekas nežino, kiek yra pelėsių rūšių, tačiau ekspertai mano, kad gali būti 300 000 ar daugiau skirtingų pelėsinių grybų rūšių. Vieni dažniau nei kiti atsiranda namuose. Pelėsiai, kurie dažniausiai aptinkami patalpų viduje:
- Alternaria: randamas drėgnose patalpų vietose, pavyzdžiui, dušuose arba po nesandariomis kriauklėmis.
- Aspergillus: dažnai auga patalpose, ant dulkių, miltelių pavidalo maisto produktų ir statybinių medžiagų, tokių kaip gipso kartono plokštės.
- Cladosporium: tai gali augti tiek vėsioje, tiek šiltoje vietoje. Jis linkęs pasirodyti ant audinių ir medžio paviršių.
- Penicilium: paprastai auga ant medžiagų, turinčių pažeidimų nuo vandens. Jis dažnai būna mėlynos arba žalios spalvos.
Pelėsiai būna įvairių formų ir faktūrų. Jie gali būti balti, juodi, geltoni, mėlyni arba žali ir dažnai atrodo kaip spalvos pakitimai ar dėmės ant paviršiaus. Jie taip pat gali atrodyti švelnūs, neryškūs ar šiurkštūs – išvaizda priklauso nuo pelėsių rūšies ir vietos, kurioje jie auga.
Pelėsiai ir sveikata
Nesvarbu, jei pelėsis yra gražios spalvos ir pūkuotas, tačiau jis ne kačiukas. Pelėsis gali sukelti sveikatos problemų, ypač žmonėms, turintiems alergijų, turintiems kvėpavimo takų problemų ar nusilpusią imuninę sistemą.
Dažniausiai pasitaikanti problema yra kvėpavimo apsunkinimas. Augant pelėsiui, į orą gali patekti sporos, ląstelės, fragmentai ir nestabilūs organiniai junginiai. Jie gali gaminti alergenus, dirgiklius ir mikotoksinus. Kai kurie iš jų gali būti toksiški, ypač žmonėms, kurie jiems yra jautrūs. Taip pat drėgmė skatina medžiagas suskaidyti, didinant dalelių ar dulkių kiekį ore. Šios dalelės gali dirginti plaučius, nosį ir gerklę, ypač asmeniui, kuriam jau yra kvėpavimo sutrikimų, serga astma ar lėtine plaučių liga.
Alergija yra kita dažna reakcija į pelėsius aplinkoje. Alergija pelėsiams gali sukelti panašius simptomus kaip ir kitos alergijos, tokios kaip šienligė ar sezoninė alergija. Įprasti simptomai:
- užsikimšusi nosis ar sloga,
- sudirgusi nosis ir gerklė,
- čiaudėjimas,
- ašarojančios akys.
Žmonės, turintys alergiją pelėsiui arba sergantys astma, turi didesnę tikimybę patirti astmos priepuolį ar susirgti bronchitu, kai aplinkoje yra pelėsių.
Apibendrintai
Visose patalpų aplinkose yra pelėsių sporų, tačiau tai neturi įtakos daugumai žmonių. Tačiau žmonėms, kurių imuninė sistema yra pažeista, gali būti didesnė ligų rizika, ypač plaučių problemos, jei aplinkoje yra pelėsių sporų ir pelėsių. Kiti gali patirti alergines reakcijas.
Geriausias būdas užkirsti kelią pelėsių vystymuisi yra užtikrinti, jog patalpos yra švarios, sausos ir gerai vėdinamos.