Mums įprasta, kad velionis yra laidojamas karste, kuris yra užkasamas po žeme tam iš anksto paruoštoje kapo duobėje. Praėjus apytiksliai vieneriems metams po laidotuvių yra pasinaudojama aukštos kokybės paminklų gamyba ir atliekami kapavietės tvarkymo darbai. Tačiau tikrai ne kiekvienas žino, kad skirtingos šalys ir skirtingos tautos turi labai skirtingas laidojimo tradicijas. Nors vienos iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai panašios į daugelio tradicinėmis pripažįstamas laidojimo ceremonijas, kai kurių tautų tradicijos yra labai neįprastos ir išskirtinės. Todėl papasakosime jums apie įvairias laidojimo tradicijas iš skirtingų pasaulio kampelių.
Laidojimo karoliukai, Pietų Korėja
Turbūt esate girdėję, kad Pietų Korėjoje yra labai nedaug laidojimui skirtos laisvos vietos, todėl pietų korėjiečiai turi pasitelkti labai išradingus ir originalius sprendimus mirusiųjų laidojimui. Dėl šios priežasties Pietų Korėjoje buvo sugalvota nauja technologija, kurios pritaikymo atveju mirusiojo kūnas yra kremuojamas ir suspaudžiamas į mažyčius karoliukus. Dažniausiai jie būna spalvoti ir laikomi urnoje arba butelyje.
„Antyesti“, Indija
Šios hinduistų praktikos pavadinimas reiškia „paskutinė auka“. Atsižvelgiant į mirusiųjų kastą, lytį ir amžių, jie simboliškai yra sugrąžinami tam tikro ritualo metu. Šios praktikos metu yra įprasta pasitelkti ir laidotuvių laužą.
Laidotuvių striptizo šokėjos, Taivanas
Skirtingai nei daugelyje pasaulio šalių, laidotuvės Taivane yra tikrų tikriausia šventė. Taivaniečiai siekia laidotuvių ceremoniją paversti kaip įmanoma didesne ir linksmesne švente, kurioje dalyvautų kuo daugiau žmonių. Taigi, norėdami pritraukti dideles žmonių minias, jie taip pat samdo ir striptizo šokėjas, kurios linksmina minią. Be to, yra pasitelkiami ir papildomi pramogavimui skirti sprendimai.
Kabantys karstai, Filipinai
Sagados genties, gyvenančios Filipinuose, žmonės mirusiuosius laidoja karstuose, kurie yra pakabinami aukštai kalnuose – vietose, kurias yra labai sunku pasiekti. Šios genties žmonės tiki, kad kuo karstas bus aukščiau dangaus, tuo mirusysis bus arčiau rojaus. Filipiniečiai taip pat turi ir dar vieną labai neįprastą laidojimo tradiciją, kuri yra vadinama „Tinguian laidotuvėmis“. Tokios ceremonijos metu artimieji aprengia mirusįjį pačiais geriausiais drabužiais, pasodina jį ant kėdės ir į burną įdeda cigaretę. Taip mirusysis „rūkydamas“ ant kėdės praleidžia kelias savaites.
„Dangaus laidotuvės“, Tibetas
Daugelyje budizmo religijos formų mirusiųjų kūnai būna kremuojami arba atiduodami suėsti laukiniams gyvūnams. Pastaruoju atveju tai yra pasitelkiama kaip duoklė. Kadangi Tibete yra nedaug medienos, kurią būtų galima naudoti deginant žmonių palaikus, neretai yra vykdomos „dangaus laidotuvės“. Šios laidojimo praktikos metu mirusiojo kūnas yra atiduodamas maitvanagiams. Kuomet belieka velionio kaulai, pastarieji yra sutrinami ir sumaitinami varnoms.
Labai panaši praktika yra pasitelkiama ir Mongolijoje. Ji yra vadinami „oro auka“. Mirusiojo žmogaus šeima paguldo velionio kūną atviroje vietoje, o tuomet aplink jį padeda akmenis. Šeimos nariai leidžia alkaniems šunims ir paukščiams suėsti mirusįjį, ant žemės pasiliekant tik jo kontūrams iš sudėtų akmenų.
Nefrito laidojimo kostiumas, Hanų dinastija, Kinija
Karališkosios šeimos nariai Hanų dinastijoje buvo laidojami nefrito laidojimo kostiumuose. Nefrito akmuo būdavo supjaustomas įvairiomis formomis ir susiuvamas su viela taip, kad būtų galima apdengti visą mirusiojo kūną. Galiausiai šis kostiumas atrodydavo lyg visą kūną dengiantys šarvai. Tokie laidojimo kostiumai iš nefrito būdavo labai brangūs, o jų gamybai prireikdavo ne vienerių metų.
Visi šie laidojimo ritualai daugeliui iš mūsų yra labai neįprasti ir netgi galintys šokiruoti, tačiau būtina suprasti, kad kiekvienos tautos tradicijos yra unikalios ir savitos, tiesiogiai priklausančios nuo istorijos ir papročių.