Lietuva – vaizdinga šalis, esanti prie Baltijos jūros šiaurės rytų Europoje. Maloniai priimami piliečiai ir tarptautiniams žmonėms atvira ekonomika yra gera vieta išvykti ir pradėti gyventi bei dirbti užsienyje. Žaliųjų miestų, mėlynų ežerų ir tankių miškų šalis su prieinamomis pragyvenimo kainomis, kur emigrantai yra gerbiama visuomenės dalis. Lietuviai šiuo metu emigruoja didžiausiu Lietuvos istorijoje greičiu, dėl kurio Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai mažėja ir spartinamas senėjimas. Daugelio laikoma visuomenės problema, dabartinį masinį mastą ji pasiekė 2004 m., Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Kasmet 15 metų iš eilės emigruoja 1,5% visų gyventojų, gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,5 mln. iki 2,8 mln. Tokios emigracijos pasekmės negirdėtos šalyse, kurios nenukentėjo nuo karo ir nelaimių.
Kodėl žmonės emigruoja iš Lietuvos ir veržiasi dirbti užsienyje? Negi tik darbai užsieny suteikia geresnį gyvenimo lygį? Jie emigruoja todėl, kad Lietuvai tapus ES nare emigruoti į Vakarų Europą tapo taip pat lengva, kaip persikelti į kitą Lietuvos miestą, o Vakaruose atlyginimai vis dar ženkliai didesni (dažnai dvigubai didesni, nors kainos irgi kiek didesnės). Lietuvos ūkį nusiaubė 50 metų trukusi okupacija ir komunistinis sovietinis režimas. Tuo metu, kai Lietuva tapo nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos, Lietuvos BNP buvo tik penktadalis daugelio Vakarų Europos šalių BNP. Atlyginimai taip pat buvo mažesni. Ekonomika augo sparčiai, tačiau buvo tikimasi, kad prireiks kelių dešimtmečių (beveik visai kartai), kol pasivys Vakarus. Tačiau paradoksalu, tačiau toje „skurdžiausioje“ eroje (1990–2004 m.) ekonominė migracija buvo tokia, kokia yra šiandien. Taip yra todėl, kad emigracija buvo sunki, nes turtingos šalys tuo metu nelengvai priėmė lietuvius. Vieni „nuotykių ieškotojai“ bandė nelegalią emigraciją, kiti rado įvairių teisinių išimčių, važiuodami pas gimines ar laimėdami JAV žaliąsias korteles, tačiau bendras tokių emigrantų skaičius buvo gana mažas. Viskas pasikeitė 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Emigruoti iš Lietuvos tapo lengviau nei bet kada istorijoje: legaliai emigruoti į turtingesnes ES žemes nebereikėjo net vizos ar leidimo. Taigi, nors Lietuvos ūkis iki tol jau buvo sumažinęs pusę savo atotrūkio nuo Vakarų Europos ekonomikos, būtent tuo metu lietuvių emigracija pasiekė dar negirdėtus dydžius. Naujoji lietuvių karta taip pat vis labiau mokėjo angliškai ir gerai išmanė Vakarų Europos gyvenimą, todėl jaunimui emigruoti dar lengviau.