Krovinio ekspedijavimo ypatumai paprastai priklauso nuo keleto dalykų – tai maršrutas, krovinio tipas, dydis ir pan. Kalbant apie krovinių gabenimą maršrutu Lietuva–Švedija, gera žinia ta, kad krovinio gabenimo būdų gali būti ne vienas.
Prieš gabenant krovinį Lietuva-Švedija arba Švedija-Lietuva maršrutu, užsakovas paslaugos teikėjui privalo pateikti keletą pagrindinių dalykų. Visų pirma, svarbi krovinio pristatymo vieta, ar krovinys yra dalinis, ar pilnas, taip pat svarbu krovinio dydis bei svoris. Nuo šių pagrindinių aplinkybių priklausys krovinio pakrovimo/iškrovimo ypatumai, transporto bei maršruto parinkimas, gabenimo trukmė ir paslaugos kaina.
Labai svarbu žinoti, kad dalinių krovinių transportavimas užtrunka kiek ilgiau nei pilnų. Taip yra dėl to, kad juos užtrunka atskirai surinkti, jeigu reikia – perkrauti, o galiausiai atskirai išvežioti į pristatymo vietas. Dėl šių priežasčių krovinio trukmė gali būti 1-2 dienomis ilgesnė.
Dar viena aplinkybė, įtakojanti krovinio gabenimo trukmę – regionas, į kurį arba iš kurio krovinys yra vežamas. Kaip žinia, ne visi regionai Švedijoje gali būti pasiekiami tiesiogiai iš Klaipėdos jūrų uosto. Paprastai tai yra pietiniai Švedijos regionai, į kitus ir iš jų kroviniai gabenami tranzitu per Latvijos jūrų uostą. Dėl šios priežasties transportavimo terminas taip pat yra kiek ilgesnis.
Na ir trečia aplinkybė – krovinio tipas ir jo dydis. Itin dideli kroviniai, kurie negali būti gabenami vilkikais, autotraukiniais ar cisternomis, yra gabenami konteineriais. Šiuo atveju krovinio gabenimo trukmei įtakos turi pakrovimo bei iškrovimo ypatumai bei vykdomų maršrutų grafikas.
Visos išvardintos aplinkybės, įtakojančios krovinio gabenimo trukmę, tuo pačiu įtakoja ir paslaugos kainą. Kiekvienu atveju transporto vežėjas ieško pačių geriausių ir palankiausių būdų įvykdyti užsakymą geriausia kaina, atsižvelgiant į užsakovo pageidavimus ir poreikius.