Kompostavimas ir svarbiausios jo užduotys

kompostavimasKompostavimas – tai įvairių organinių atliekų (paprastai – žaliųjų sodo atliekų ir virtuvės atliekų) pavertimas naudingomis trąšomis. Nors kompostas vertinamas visoje Europoje, Lietuvoje į šias trąšas žiūrima gana įtariai. Svarbiausia to priežastis – menkas žinių kiekis. Specialistai tvirtina: komposto gamyba nereikalauja nei ypatingo pasiruošimo, nei nuolatinio darbo, nei varginančių pastangų, tačiau komposto nauda yra sunkiai išmatuojama: pirmiausia, tai ne tik ekologiškos trąšos, atgaivinančios net ir nuvargintą dirvą, bet ir efektyviausias atliekų perdirbimo būdas.

Kompostavimo būdai

Kompostavimas gali būti aerobinis ir anaerobinis. Aerobinio kompostavimo esminis bruožas – deguonis. Tuo tarpu anaerobinis kompostavimo būdas deguonies nereikalauja. Svarbiausias minėtųjų kompostavimo būdų skirtumas yra ne tik deguonies poreikis, bet ir išsiskiriančių dujų kiekis bei bakterijų asociacijos. Paprastai anaerobinio kompostavimo darbai taikomi siekiant didesnio dujų kiekio, o aerobinis – siekiant išvengti nepageidaujamų kvapų ir nereikalingų dujų.

Iš tiesų kompostavimo medžiagos prisotinimas reikiamu deguonies kiekiu kelia gana daug sunkumų. Svarbiausia to užduotis – reguliarus komposto vartymas. Būtina palaikyti ir tinkamą drėgmės kiekį. Kompostas negali būti nei išdžiuvęs, nei itin drėgnas. Daugelis specialistų tvirtina, kad brandinamos trąšos turi priminti išspaustą kempinę. Beje, neretai pradedantieji kompostuotojai yra klaidingai įsitikinę, kad kompostas vilioja kenkėjus – žiurkes, kurmius, ežius ir t. t. Vis dėlto, jei kompostavimas atliekamas tvarkingai, t. y. klausant specialistų rekomendacijų, nemalonių staigmenų pavyks išvengti.

Ką galima kompostuoti?

Kompostavimo darbų pradžia siejama su tinkamų atliekų pasirinkimu. Viena dažniausių klaidų – įvairių atliekų sumetimas į krūvą. Deja, netinkamai parinktos atliekos ne tik neužtikrins pageidaujamo rezultato, bet ir skleis nemalonius kvapus.

Atliekų pasirinkimas priklauso nuo kompostavimo būdo, tačiau dažniausias pasirinkimas – augalinės kilmės medžiagos. Komposto gamybai naudojama žolė, lapai, vaisiai, daržovės, auginamų gyvūnų (ožkų, triušių ir kt.) mėšlas, popierius, virtuvinės atliekos (kavos tirščiai, arbatos maišeliai ir t. t.). Kompostui netinka plastikas, metalas, stiklas, mineralai. Beje, kompostuodami gyvulinės kilmės atliekas, privalote laikytis griežtų sanitarinių reikalavimų.

Kiek trunka kompostavimo darbai?

Kompostavimo darbų trukmė priklauso nuo daugybės faktorių. Jie gali užsitęsti nuo kelių savaičių iki kelerių metų. Viskas priklauso nuo to, kaip yra kompostuojama. Greičiausias kompostavimo būdas – tai biofermentatorius. Taikant šį būdą, oras į substratą paduodamas priverstinai, taip greitinant bakterijų dauginimosi procesus. Daugelis žmonių kompostavimo darbų spartai naudoja chemines medžiagas, tačiau specialistai tikina – kad tai pinigų išmetimas į balą. Siekiant geriausio rezultato, būtina parinkti tinkamą laiką komposto gamybai, ypač, jei kompostas gaminamas lauke. Rekomenduojama darbus pradėti pavasarį arba vasaros pabaigoje.

straipsniai Author

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.