Perlai: rūšys, savybės, vertė ir priežiūros patarimai

Perlai žavi žmoniją jau tūkstančius metų – tai vieni seniausių žinomų brangakmenių, vertinami dėl savo subtilaus grožio ir spindesio. Nuo senovės Romos imperijos iki šių dienų perlai simbolizuoja prabangą, tyrumą ir eleganciją. Šiandien perlų papuošalai yra populiarūs visame pasaulyje, o jų pasiūla – įvairi kaip niekada. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra perlai ir kaip jie susidaro, kokių būna perlų rūšių, nuo ko priklauso jų vertė, kaip prižiūrėti perlų papuošalus ir kaip juos derinti prie savo stiliaus.

Kas yra perlai ir kaip jie susidaro?

Perlas – tai organinės kilmės brangakmenis, sukurtas gyvo organizmo – moliusko (dažniausiai austrės arba midijos) – viduje. Perlo susidarymo procesas prasideda tuomet, kai į moliusko geldelę patenka svetimkūnis, pavyzdžiui, smėlio grūdelis, parazitas ar koks kitas dirgiklis. Gindamasis nuo šio svetimkūnio, moliuskas pradeda išskirti natūralią medžiagą – perlamutrą (dar vadinamą motinos perlu). Perlamutras sluoksnis po sluoksnio dengia svetimkūnį, ir bėgant metams susiformuoja perlas. Natūralioje aplinkoje šis procesas yra retas ir gali trukti daugelį metų, todėl natūralūs perlai tokie reti ir brangūs. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje žmonės išmoko „padėti“ austrėms auginti perlus – taip atsirado kultūriniai (kultivuoti) perlai. Į austrės geldelę žmogus implantuoja mažą rutuliuką arba audinio gabalėlį, ir moliuskas jį taip pat padengia perlamutru. Kultivuoti perlai biologine prasme nesiskiria nuo natūralių – skirtumas tik tas, kad jų formavimosi procesas inicijuotas žmogaus. Šiandien beveik visi rinkoje esantys perlai yra kultivuoti, nes natūralių perlų randama itin mažai.

Perlų rūšys

Yra keletas perlų klasifikavimo būdų, tačiau dažniausiai perlai skirstomi pagal kilmę ir auginimo aplinką:

Gėlavandeniai perlai

Gėlavandeniai perlai auginami gėlo vandens telkiniuose – ežeruose, upėse, tvenkiniuose, dažniausiai specialiuose ūkiuose. Didžiausia gėlavandenių perlų gamintoja yra Kinija, kur šie perlai auginami pramoniniu mastu. Gėlavandeniai perlai gali būti įvairių formų – nuo beveik apvalių iki barokinių (netaisyklingų), taip pat skirtingų dydžių ir spalvų. Natūralios gėlavandenių perlų spalvos apima baltą, kreminę, rožinę, persikinę, violetinę atspalvius. Šie perlai paprastai yra pigesni už jūrinius, nes vienoje midijoje gali susiformuoti keli perlai vienu metu, be to, jų auginimas pigesnis. Tačiau aukštos kokybės dideli apvalūs gėlavandeniai perlai taip pat gali būti labai vertingi.

Jūriniai (druskingo vandens) perlai

Jūriniai perlai auginami sūriame vandenyje – jūrose ir vandenynuose. Yra keletas pagrindinių jūrinių perlų tipų:

Akoya perlai: Tai klasikiniai apvalūs baltos arba kreminės spalvos perlai, dažniausiai 6–8 mm skersmens. Juos augina akoya austrės Japonijoje, Kinijoje, Vietname. Akoya perlai garsėja stipriu blizgesiu (veidrodiniu perlamutro spindesiu) ir elegantiška išvaizda. Dėl savo kokybės ir paklausos akoya perlai kainuoja brangiau už daugumą gėlavandenių.
Taitiečių (Tahiti) perlai: Šie perlai auginami Prancūzijos Polinezijos lagūnose juodųjų austrių (Pinctada margaritifera) pagalba. Nors vadinami „juodaisiais perlais“, jų natūralios spalvos gali varijuoti nuo tamsiai pilkos, žalios, mėlynos iki violetinės ar net rudos, su įvairiais vaivorykštiniais atspalviais. Taitiečių perlai paprastai yra didesni (vidutiniškai 9–14 mm, gali siekti ir 18 mm) ir yra laikomi labai vertingais dėl savo unikalių spalvų.
Pietų jūrų perlai: Tai didžiausi ir rečiausi kultivuoti perlai, auginami Australijos, Indonezijos, Filipinų vandenyse baltųjų arba auksinių lūpų austrių (Pinctada maxima). Jų spalvos – baltos, sidabrinės, šampano, aukso. Dydis dažnai siekia 10–15 mm ar daugiau, o blizgesys švelnesnis, kremiškas. Dėl stambumo ir retumo Pietų jūrų perlai yra brangiausi iš kultivuotų perlų.
Kitų rūšių perlai: Be minėtų, egzistuoja ir kitokių perlų, pavyzdžiui, Melo perlai (susidarantys jūrinėse sraigėse, oranžiniai), Conch perlai (rožiniai, susiformuojantys Karibų jūros kriauklėse). Visgi jie labai reti ir paprastai būna kolekciniai.

Natūralūs perlai

Natūralūs perlai – tai perlai, susidarę be jokio žmogaus įsikišimo laukinėje gamtoje. Anksčiau, prieš pradedant kultivuoti perlus, vienintelis būdas jų gauti buvo juos išžvejoti iš perlinių austrių jūrose. Dabar natūralūs perlai sudaro mažiau nei 1% visų rinkoje esančių perlų ir yra nepaprastai brangūs. Jų vertė priklauso nuo dydžio, formos, spalvos, tačiau net nedidukas natūralus perlas gali kainuoti labai daug dėl savo retumo. Dažnai natūralūs perlai aptinkami senoviniuose papuošaluose, relikvijose.

Dirbtiniai perlai (imitacijos)

Tai nėra tikri perlai, tačiau verta paminėti, nes dažnai sutinkami bižuterijoje. Dirbtiniai perlai – plastikiniai arba stikliniai rutuliukai, padengti blizgia danga, imituojančia perlamutrą. Jie neturi perlų struktūros ir vertės, tačiau gali atrodyti panašiai plika akimi. Lengviausias būdas atskirti dirbtinį perlą nuo tikro – lengvai patrinti jį dantimis: tikri perlai jausis šiek tiek grublėti dėl perlamutro tekstūros, o dirbtiniai – visiškai lygūs. Taip pat tikri perlai dažniausiai būna vėsesni prisilietus nei plastikiniai karoliukai.

Perlų vertė ir kokybė

Perlų kainą ir kokybę lemia keli pagrindiniai kriterijai, dažnai vadinami 5S (angl. shape, shine, shade, surface, size – forma, spindesys, atspalvis, paviršius, dydis):

Forma: Vertingiausi perlai – idealios apvalios formos, nes tokius rasti (arba užauginti) sunkiausia. Taip pat vertinami kriaušės (lašelių) formos arba simetriškai ovalūs perlai. Barokiniai (netaisyklingos formos) perlai gali būti labai žavūs ir naudojami unikaliems papuošalams, tačiau paprastai kainuoja pigiau nei apvalūs tos pačios kategorijos perlai.
Spindesys (blizgesys): Tai svarbiausias perlų kokybės rodiklis. Kuo ryškesnis ir veidrodinis perlo blizgesys, tuo jis vertingesnis. Aukštos kokybės perle galite beveik aiškiai matyti savo atspindį. Spindesys priklauso nuo perlamutro sluoksnių storio ir kokybės – lėčiau susiformavę perlai dažnai turi storesnį perlamutro sluoksnį ir gražesnį blizgesį.
Spalva ir atspalvis: Perlų spalvų gama plati – nuo sniego baltumo iki juodos. Kiekvienas perlas turi pagrindinę spalvą (pvz., baltą, kremišką, rožinę) ir gali turėti perlamutrinį atspalvį (pavyzdžiui, rausvą, melsvą, žalsvą žvilgesį ant paviršiaus). Vertingesni yra tie perlai, kurių spalva reta arba labai pageidaujama (pavyzdžiui, natūraliai juodi taitiečių perlai su žalsvu „povo plunksnų“ atspalviu arba aukso spalvos Pietų jūrų perlai).
Paviršiaus kokybė: Idealiai lygus perlų paviršius – retenybė. Daugelis perlų turi mažyčių nelygumų, taškelių, įbrėžimų ar kitų ženklų. Kuo mažiau tokių dėmelių, tuo perlas brangesnis. Vis dėlto, nedideli paviršiaus nelygumai yra priimtini ir netgi parodo, kad perlas tikras (visiškai lygus paviršius gali signalizuoti imitaciją).
Dydis: Perlų dydis matuojamas milimetrais. Dideli perlai (ypač virš 10 mm skersmens) yra retesni, tad jų vertė auga neproporcingai labiau. Pavyzdžiui, 8 mm perlas gali kainuoti kelis kartus pigiau nei tos pačios kokybės 12 mm perlas. Tačiau dydį visuomet reikia vertinti kartu su kitais kokybės kriterijais – geriau mažesnis, bet aukšto lygio blizgesio ir švarumo perlas, nei didelis, bet blankus.

Svarbu pabrėžti, kad perlų vertė galiausiai priklauso nuo subjektyvaus grožio suvokimo. Kai kam patinka tobulai apvalūs balti perlai, kiti žavisi barokiniais unikaliais perlais. Juvelyrai dažnai parenka perlus poromis ar vėriniams taip, kad jie derėtų tarpusavyje (pagal spalvą, blizgesį, dydį). Perkant perlą ar perlų papuošalą, geriausia jį apžiūrėti gyvai – įvertinti blizgesį, spalvą, taip pat ar jis patraukliai atrodo prie jūsų odos tono.

Perlų papuošalų priežiūra

Perlai – jautrūs ir reikalauja šiek tiek švelnesnės priežiūros, lyginant su kitais brangakmeniais, nes tai organinė medžiaga (kalcio karbonatas su baltyminiu jungikliu). Kad perlų vėriniai, auskarai ar apyrankės išliktų spindintys ir gražūs, laikykitės šių patarimų:

Dėvėkite paskiausiai, nuimkite pirmiausiai: Ruošiantis į šventę ar rengiantis ryte, perlų papuošalus segėkite jau po to, kai pasikvėpinote kvepalais, užsitepėte plaukų laką ar kosmetiką. Cheminės medžiagos gali pažeisti perlų paviršių, sumažinti jų blizgesį. Grįžę namo, pirmiausia nuimkite perlų papuošalus, kad jie nesiliestų su prakaitu ar kosmetikos likučiais ilgiau nei būtina.
Valymas: Po dėvėjimo perlų papuošalus lengvai nuvalykite minkšta, švaria šluoste (geriausia – flaneline arba mikropluošto). Tai pašalins prakaito ar kosmetikos pėdsakus. Jei perlai kiek sutepti, galite sudrėkinti šluostę švariu drungnu vandeniu ir juos nuvalyti, tuomet nusausinti. Nenaudokite aštrių chemikalų, valymo miltelių ar ultragarso vonelių – jie gali negrįžtamai pažeisti perlus. Taip pat venkite karšto vandens ar garų.
Laikymas: Perlų vėrinius ir kitus papuošalus laikykite atskirai nuo kitų papuošalų, geriausia minkštame maišelyje arba dėžutėje, išklotoje audiniu. Kieti deimantai ar metalinės grandinėlės gali subraižyti perlų paviršių, todėl perlų nemaišykite vienoje dėžutėje su kitais papuošalais be apsaugos. Perlai taip pat „nemėgsta“ pernelyg sauso oro – nelaikykite jų tiesiog ant šildytuvo ar saulės atokaitoje. Šiek tiek drėgmės ore padeda perlams išlaikyti savo spindesį (kai kurios juvelyrikos parduotuvės netgi laiko perlų papuošalus su mažyčiu indeliu vandens vitrinoje dėl drėgmės).
Vėrinio pervėrimas: Jeigu turite perlų vėrinį, rekomenduojama kas keletą metų patikrinti jo siūlą. Dažniausiai perlai veriami ant šilkinio arba nailoninio siūlo, surišant mazgelius tarp kiekvieno perlo (kad jie nebarškėtų vienas į kitą ir neišbyrėtų vėriniui nutrūkus). Laikui bėgant, siūlas gali susidėvėti ar išsitampyti. Nešioto vėrinio perlus vertėtų perverti nauju siūlu kas 2–3 metus, kad būtumėte tikri dėl jo tvirtumo.

Perlai madoje ir stiliuje

Perlų papuošalai laikomi nesenstančia klasika. Klasikinis perlų vėrinys – balti akoya ar gėlavandeniai perlai aplink kaklą – daugelį metų simbolizavo eleganciją ir statusą. Tačiau šiandien perlai sėkmingai integruojami ir į šiuolaikinės mados tendencijas.

Klasikinė elegancija: Balti perlų karoliai ar auskarai „vinukai“ su perlais – tai papuošalai, kurie tinka beveik prie bet kokios klasikinės aprangos, ypač pamėgti nuotakų, dėvimi vestuvių dieną. Perlai derinami su maža juoda suknele sukuria rafinuotą, Coco Chanel įkvėptą įvaizdį.
Modernūs deriniai: Dizaineriai dabar kuria netradicinius perlų papuošalus – pavyzdžiui, auskarus, kuriuose sujungti skirtingų dydžių ir formų perlai, masyvius žiedus su barokiniais perlais. Perlai derinami su oda, oksiduotu sidabru ar net grandinėmis, sukuriant rokenrolo ar bohemišką stilių.
Įvairios spalvos: Nebūtina apsiriboti baltais perlais. Kreminiai, rožiniai ar levandų atspalvio perlai suteikia subtilaus žaismingumo, o juodieji taitiečių perlai – dramatiškumo. Drąsesniam akcentui galima derinti skirtingų spalvų perlų vėrinius ar apyrankes.

Apibendrinant, perlai – universalūs ir daugiaveidžiai. Tinkamai parinkti perlų papuošalai gali papildyti kiekvienos moters įvaizdį, suteikti jam prabangos ar originalumo. Išvada: Perlai – tai gamtos stebuklas, kurį žmonės prisijaukino ir pavertė nuostabiais papuošalais. Žinodami perlų kilmę, suprasdami jų rūšis ir vertę, galite protingiau pasirinkti perlų papuošalus, atitinkančius jūsų norus ir biudžetą. Svarbiausia – mylėkite ir puoselėkite savo perlus: tinkamai prižiūrimi jie džiugins spindesiu daugelį metų ir net gali tapti šeimos relikvija, perduodama iš kartos į kartą.