Vis greitėjant gyvenimo tempui ir keičiantis šiandieniniam pasauliui keičiasi ir žmonių tarpusavio santykiai bei pasaulio supratimas. Socialinės medijos ir žiniasklaida dažnai pateikia srautą laimingų, sėkmingų, savimi patenkintų žmonių atvaizdų. Šie žmonės televizijos bei išmaniųjų įrenginių ekranuose nuolat šypsosi, keliauja, dirba įdomius darbus, valgo skanų maistą, sportuoja, vaikšto į renginius. Socialinės medijos sukuria burbulo efektą – atrodo, jog taip gyvena visi. Tačiau negyvena. Ir nusidriekia eilės prie psichoterapeutų kabinetų.
Gerai jei žmogui pakanka sąmoningumo atsirinkti informaciją ir suvokti, kad žmonės, kuriuos kasdien mato socialiniuose tinkluose, ten talpina tik geriausias savo akimirkas. Tie žmonės irgi verkia, irgi pykstasi, irgi pavargsta, irgi tingi. Ir neabejotinai patalpina vieną geriausią nuotrauką iš šimto kitų, kuriose atrodė pavargę, susivėlę, jų kūnai atrodė suglebę. Deja, socialinėse medijose praleidžiame vis daugiau laiko ir net ir sąmoningai kritiškai mąstantiems žmonėms sunku – pasąmonėje lieka tik iškreiptos, patobulintos realybės vaizdai. Kolegė, kuri valgo tik salotas be padažo pietums. Sporto salėje ant takelio jau pusantros valandos bėganti mergina. Už pasiskolintus pinigus įsigytas naujas mobilusis telefonas. Vakarienė su draugėmis, po kurios visą savaitę teks valgyti tik makaronus ir kruopas. Socialinių tinklų varžybos persikelia į realybę, į kasdieninę aplinką. Kiek tęsis šis žaidimas, priklauso tik nuo jį žaidžiančio žmogaus kantrybės. O kai kantrybė baigiasi, deja, žmogus lieka ribinėje situacijoje, kurioje tenka rinktis tarp savęs ir nežinios. Daugelis stebisi kai nusižudo visiems gerai žinomas, populiarus ir iš pirmo žvilgsnio sėkmingai atrodęs žmogus. Deja, tai, kad jis mojavo balta vėliava jau kurį laiką nepastebėjo nei jo artimieji, jei kiti aplinkiniai.
Nors pasaulis ir sukasi pašėlusiu greičiu, būtina žinoti pirmuosius ženklus, reiškiančius, jog žmogui reikia profesionalios pagalbos. Jei žmogus pradeda kalbėti vartodamas itin daug žodžių “aš”, “man”, “manęs”, tai gali byloti apie pasikeitusią jo psichologinę būseną. Neretai kai problemos yra jau gerokai įsisenėjusios, žmonės užsimena apie gyvenimo nutraukimą ar savęs žalojimą tarsi juokais. Tačiau būtina apie tai pasikalbėti su pačiu žmogumi. Jei jis prasčiau miega, pakito jo apetitas, jis kasdien blogos nuotaikos, praranda susidomėjimą darbu, draugais, laisvalaikį išnaudoja ne hobiams, o gulėjimui lovoje, tai – įspėjamoji vėliava apie depresijos pradžią. Tokiam žmogui būtina specialistų pagalba, nes jei šios būsenos užsitęsė ilgiau nei kelis mėnesius, žmogui reikalingas gydymas. Padėjus žmogui laiku galima išvengti ilgų kankinančių metų kol liga progresuoja ir tampa itin sunkiai įveikiama. Todėl dažniau pakelkime akis nuo ekranų, kur matome vien laimingus ir sėkmingus žmonės ir pažvelkime, ar mūsų aplinkoje šie vaizdai dar nepasiglemžė dar vienos aukos, kuri pasidavė lenktynėse su įsivaizduojamais idealais.