Archeologija yra viena iš svarbiausių mokslinių disciplinų, kuri padeda atskleisti praeities civilizacijų paslaptis ir išsaugoti mūsų kultūros paveldą. Beje su archeologija vis dažniau susiduriame statybų sektoriuje, kai saugomose teritorijose (ir ne tik) nekilnojamo turto vystytojai planuoja įvairių objektų statybas. Arba planuojami rekonstrukcijų darbai, komunikacijų tiesimas, taip pat reikalaujantis bent pirminio archeologinio įvertinimo.
Daugelis žmonių dažnai susiduria su įvairių archeologinių tyrimų terminų painiava. Kuo skiriasi archeologiniai, žvalgomieji ir detalieji tyrimai? Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime šių trijų tyrimų rūšių skirtumus bei reikalingumą.
Kas yra archeologiniai žvalgymai?
Archeologiniai žvalgymai – tai pradinis tyrimų etapas, kurio tikslas yra nustatyti archeologinių objektų buvimo vietą. Tai gali būti atliekama per vizualinę apžiūrą, naudojant oro fotografiją ar net nuotoliniu būdu, naudojant geologinius metodus. Žvalgybos metu renkama informacija apie potencialius radinius ir vertinamos vietos, kuriose galėtų būti atliekami tolimesni tyrimai.
Žvalgybos tikslai
Pagrindinis tikslas yra nustatyti, ar tam tikroje vietovėje yra archeologinių radinių, kurie galėtų būti vertingi tolimesniems tyrimams. Tai padeda archeologams sutaupyti laiko ir išteklių, nes iš karto atmetamos teritorijos, kurios nėra vertingos tyrimams.
Žvalgymai dažnai atliekami prieš pradedant bet kokius žemės judinimo darbus, tokius kaip nekilnojamo turto vystymo, kelių ar komunikacijų tiesimo ar žemės ūkio projektai. Jie leidžia įvertinti, ar yra poreikis atlikti gilesnius tyrimus, ir užkirsti kelią galimam archeologinio paveldo sugadinimui ar sunaikinimui.
Žvalgomieji archeologiniai tyrimai
Žvalgomieji archeologiniai tyrimai – tai detalesnis tyrimų etapas, kuris vykdomas jau nustatytose archeologinėse vietovėse. Šie tyrimai padeda surinkti daugiau informacijos apie objektus, kurie buvo aptikti žvalgymo metu, ir įvertinti jų svarbą.
Tokie tyrimai yra orientuoti į konkrečių objektų, struktūrų ar radinių analizę ir aprašymą. Jie padeda išsiaiškinti, ar aptikti objektai verti tolimesnių ir dar detalesnių tyrimų.
Detalieji archeologiniai tyrimai
Detalieji archeologiniai tyrimai – tai giliausias ir išsamiausias archeologinių tyrimų etapas. Jie atliekami, kai žvalgomieji tyrimai patvirtina, kad vietovė yra vertinga ir turi potencialą atskleisti svarbias istorinio paveldo žinias.
Detaliųjų tyrimų tikslai
Pagrindinis detaliųjų tyrimų tikslas yra visapusiškai ištirti archeologinę vietovę, surinkti visus įmanomus radinius ir atlikti jų mokslinę analizę. Tai gali apimti pilną kasinėjimą, visų struktūrų ir objektų dokumentavimą bei konservavimą.
Detalieji tyrimai reikalingi tada, kai aptikti radiniai ar vietovė turi didelę istorinę, kultūrinę ar mokslinę vertę. Jie taip pat atliekami, kai reikia gelbėti radinius iš vietovių, kuriose planuojami ardomieji žemės darbai.
Pagrindiniai skirtumai tarp žvalgymo, žvalgomųjų ir detaliųjų archeologinių tyrimų
Archeologiniai žvalgymai: Pagrindinis tikslas yra nustatyti, ar yra archeologinių objektų. Atliekama prieš pradedant didesnius žemės judinimo/ ardymo projektus, siekiant išsiaiškinti potencialią archeologinę vertę. Atliekama vizualinė apžiūra, nuotoliniai tyrimo metodai.
Archeologiniai žvalgomieji tyrimai: Tikslas yra įvertinti nustatytų objektų vertę. Atliekami po žvalgymų, kai reikia detalesnės informacijos. Atliekami riboti kasinėjimai, gręžimai, nuotoliniai tyrimo metodai.
Detalieji archeologiniai tyrimai: Tikslas yra išsamiai ištirti ir išsaugoti archeologinius radinius. Atliekami, kai radiniai yra istoriškai svarbūs ir reikalauja išsamios analizės. Atliekamas pilnas kasinėjimas, laboratoriniai tyrimai, visapusiškas dokumentavimas.
Archeologiniai tyrimai – langas į praeitį
Archeologija leidžia atkurti ir suprasti praeities kultūras, kaip jos formavosi ir vystėsi. Lietuvoje yra gausu archeologinio paveldo, dėl šios priežasties archeologinių tyrimų vykdymas yra griežtai reglamentuotas įstatymais. Neretai archeologiniai tyrimai pakiša koją nekilnojamojo turto vystytojams, nusprendusiems statyti objektus vienoje ar kitoje vietoje, kadangi archeologinių žvalgymų metu atradus vertingą kultūrinį sluoksnį seka kiti aukščiau išvardinti tyrimai. Paprastai šie tyrimai užtrunka laiko ir tai lemia padidėjusias finansines išlaidas statytojams dėl statybos darbų pradžios, vėlavimo ir pan. Visgi kiekviena pastanga išsaugoti istoriją ir archeologinį paveldą yra vertinga.