Faraoninės skruzdėlės – kas tai?

Skruzdėlės pasižymi ypatingai gausiu rūšių skaičiumi ir jos sutinkamos visuose pasaulio žemynuose. Vien tik Lietuvoje šiuo metu žinoma apie 40 skruzdėlių rūšių. Tai istoriškai labai sena vabzdžių grupė, randama Baltijos gintare, į kurį jos pateko maždaug prieš 30 milijonų metų.

Skruzdėlės labai ištvermingi gyvūnai, jų gyvybiniai procesai pakankamai lankstūs, tad jos puikiai prisitaiko prie pakitusių aplinkos sąlygų. Daugelis skruzdėlių rūšių yra naudingos ir saugomos kartu su kitais gyvūnais.

Rudos miško skruzdėlės

Pavyzdžiui, rudos miško skruzdėlės – tai miško kenkėjų naikintojos, gamtininkų vadinamos miško sanitarais, o juodoji skruzdėlė, kuri dažnai sutinkama parkuose ir soduose, naikina augalų kenkėjus.

Vis dėl to yra ir tokių skruzdėlių rūšių, kurių žmogus nepageidauja, nes jos daro žalą jo turtui ir yra pavojingos sveikatai. Prie tokių priskiriamos ir faraoninės rudosios naminės skruzdėlės. Jos kilusios iš Indijos, kur gyvena po atviru dangumi.

Į mūsų šalį jos pateko laivais, lėktuvais ir traukiniais su įvairia prekybine tara, vaisiais ir kitomis maisto prekėmis maždaug prieš 100 metų.

Kadangi mūsų klimatinėje juostoje ši skruzdėlių rūšis natūraliai gamtoje neišgyvena, jos prisitaikė gyventi pastatuose, žmonių būstuose, viešbučiuose, maisto objektuose, ligoninėse, sanatorijose ir kt. Šiuose objektuose jos randa būtinas gyvenimo sąlygas: drėgmę ir reikiamą temperatūrą.

Kaip maitinasi skruzdės?

Ieškodamos maisto, skruzdėlės bėgioja po šiukšliadėžes, įvairias atmatas ir nešvarumus, o iš ten į virtuves, per indus ir taip užteršia žmonių maistą. Faraoninės skruzdėlės labai mėgsta konditerijos gaminius, medų, cukrų, mėsos, žuvies ir pieno produktus, tačiau neaplenkia ir ragauja žuvusių musių ir tarakonų lavonų.

Buvo užfiksuota atvejų, kai nesant maisto, šios skruzdėlės keliaujas pas silpnus ligonius, naujagimius, nes jas vilioja seilės, šlapimas, skrepliai, kraujas ir kt..

Tuomet jos lenda į ausis, drenus ir žaizdas.  Taip jos gali pernešti įvairius patogeninius mikroorganizmus, pavyzdžiui stafilokoko, vidurių šiltinės, dizenterijos ar salmoneliozės sukėlėjus, virusus ir bakterijas, ir net gi helmintų kiaušinėlius.

Faraoninės skruzdėlės

Faraoninės skruzdėlės – mažiausios Lietuvoje gyvenančios skruzdėlės. Joms būdinga visiška metamorfozė. Vystymasis nuo kiaušinių iki suaugėlių trunka apie 38 dienas esant 27˚C temperatūrai ir 80 % santykinei oro drėgmei. Motinėlių gyvenimo trukmė – apie 4-12 mėnesių, darbininkių – 9-12 savaičių, patinų – 3-5 savaitės.

Kiekviename lizde būna po kelias motinėles – rudai geltonos spalvos su tamsesne galva, 3,5-4,8 mm ilgio. Motinėlės per savo gyvenimą padeda apie 300-350 kiaušinių. Darbininkės – rudai geltonos spalvos su tamsesniu pilvelio galu (2,5 mm ilgio), o patinai – sparnuoti, juodai rudi su gelsvomis kojomis, apie 3 mm ilgio.

Kaip jos gyvena?

Skruzdėlės gyvena šeimomis – kolonijomis. Jų aktyvumas, gyvybingumas priklauso nuo jų kolonijos dydžio. Vienoje kolonijoje gali gyventi iki 200 motinėlių, o visoje kolonijoje galima priskaičiuoti virš milijono skruzdėlių. Metinis kolonijos prieauglis siekia nuo 5000 iki 30000 narių.

Šeima susideda iš sparnuotų patinų ir patelių ir besparnių darbininkių. Patinėlis ir motinėlė iš lizdo išropoja tik poravimosi metu.

Darbininkės yra lytiškai nesubrendusios patelės, jos rūpinasi lizdų statyba, maisto rinkimu, jauniklių maitinimu bei priežiūra.

Kaip jos gyvena?

Palankiose sąlygose kolonija gali suskilti ir sudaryti naujas, taip vadinamu „pumpuravimo“ metodu: kelios motinėlės pasiima darbininkių, kiaušinėlių, lėliukių ir išeina iš senosios kolonijos ir įsikuria tokiose žmogui neprieinamose vietose, kaip stiklo blokuose, palangių kiaurymėse, tinko įtrūkimuose, perdengimų ertmėse tarp aukštų, keramikos plytelių ertmėse, po parketu, grindimis ir t.t.

Žmogaus akys tokių plyšių net nepastebi, todėl tai yra puikus prieglobstis skruzdėlėms.

Nuo faraoninių skruzdėlių ir jų platinamų ligų galima apsisaugoti sandariai uždarant produktus į stiklainius, specialius maisto produktų laikymui skirtus indelius ar šaldymo kameras. Taip pat, pastatų vidus privalo atitikti sanitarijos reikalavimus (užglaistyti plyšiai, neatšokusios plytelės ir kt.). Visada reikia patikrinti gaunamų produktų tarą, ar ten nėra skruzdėlių.

Kaip naikinti skruzdėles?

Skruzdėles naikinti labai sunku, nes kol nežūna motinėlė, tol gyvena ir skruzdžių šeimyna. Kontrolės tikslas – sunaikinti motinėles, nes nuo jų priklauso kolonijos išlikimas.

Purškiant insekticidus, lizdai nepasiekiamai, o darbininkės vengia apipurkštų paviršių. Įprastas purškiamų ar miltelių formos insekticidų naudojimas gali pabloginti situaciją: kolonija skyla į keletą (ar net keliolika) naujų. Tad po kurio laiko galima tikėtis daug didesnio šių skruzdėlių paplitimo.

Efektyvus rezultatas gali būti pasiektas naudojant tinkamus faraoninėms skruzdėlėms kontroliuoti skirtus jaukus. Jaukų veikliosios medžiagos privalo lėtai veikti ir neturėti baidomųjų savybių.

Faraonines skruzdėles naikinti dažniausiai naudojamas hidrametilnonas – per virškinimo sistemą veikiantis insekticidas. Užnuodyti jaukai dedami ant arba prie darbininkių judėjimo takų. Jaukai turi būti neprieinami vaikams ir naminiams gyvūnams. Darbininkės suranda jauką ir neša jį į lizdus maitinti motinėles bei lervas. Tad po kelių savaičių visa populiacija išnaikinama.

rasytojas Author

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.