3 dėmesio verti faktai apie žvakes, kurių dar nebuvote girdėję

Ar kada nors susimąstėte, kaip „veikia“ žvakė? Jei taip, skaitykite toliau ir sužinosite keletą labai įdomių faktų apie daugelio iš mūsų dažnai naudojamas žvakes. Taigi, kas gi lemia, kad žvakė dega? Atsakymas slypi vaške. Vaškas sudarytas iš vandenilio ir anglies atomų. Kai žvakė uždegama, vaškas traukiamas per dagtį ir dėl liepsnos karščio išgaruoja, paversdamas vašką dujomis. Liepsnos šiluma sklinda atgal į žvakę ir sukuria nuolatinį procesą, kuris tęsiasi tol, kol vaško nebelieka arba liepsna užgęsta.

Kas lemia mirgančią žvakės liepsną?

Kai dagtis uždegama, vaškas virsta dujomis, sudarytomis iš vandens garų ir anglies dioksido. Šis procesas vadinamas degimu. Kai procesas stabilizuojasi, vaškas dega „švariai“ – tai rodo nejudanti lašo formos liepsna. Liepsna mirga, kai į ją patenka per daug arba per mažai oro. Anglies dalelės, kurios dar turi sudegti, pasišalina iš liepsnos dar nebaigus degimo proceso. Šios per anksti išsiskiriančios dalelės, kurios dar vadinamos suodžiais, yra liepsnos mirgėjimo priežastis.

Kodėl žvakės liepsna visada nukreipta į viršų?

Ar kada nors pastebėjote, kad žvakės liepsna gali būti tik vienos formos? Degančios žvakės liepsnos lašo forma turi mokslinę priežastį. Kai žvakė dega, aplinkinis oras įkaista ir ima kilti. Kai šiltas oras pakyla ir lieka tuštuma, į liepsnos apačią vietoj jo patenka vėsesnis oras. Šis procesas tęsiasi ir vadinamas konvekcine srove. Ši srovė sukuria liepsnos formą. Bet vertėtų suprasti vieną svarbų dalyką! Kai žvakė dega kosmose, liepsna yra sferinė, nes jos neveikia Žemės gravitacija. Nesant gravitacijos, konvekcinė srovė neegzistuoja, nes įkaitusiam orui nėra krypties aukštyn.

Kas lemia skirtingas žvakės liepsnos spalvas?

Yra trys žvakės liepsnos „lygiai“ ir spalvos. Mėlyna spalva yra liepsnos apačioje. Ši dalis yra mėlyna, nes joje gausu deguonies. Joje daug deguonies, nes čia angliavandenilių molekulės pradeda skirstytis į vandenilio ir anglies atomus. Virš mėlynosios dalies yra tamsiai oranžinės ir rudos spalvos liepsnos dalis. Šioje srityje deguonies yra nedaug, čia anglis skyla ir pradeda formuotis į anglies daleles. Likusi liepsnos dalis yra geltona ir sudaro didžiąją dalį liepsnos spalvos. Geltonoji liepsnos dalis yra dominuojanti ir joje užsidega anglies dalelės. Nors degimo proceso metu skleidžiama plataus spektro šviesa, žmogaus akis liepsną mato gelsvą.

Taigi, nuo šiol jau žinosite, kaip „veikia“ žvakė! Kitą kartą, kai šalia jūsų bus deganti žvakė, prisiminkite šiuos įdomius faktus, kad padarytumėte įspūdį savo draugams, šeimos nariams ar kolegoms.

rasytojas Author

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.